Lietuvių bendruomenės pasaulyje

Dauguma bendruomenių narių moka valdyti darbo laiką. Darbo laiko valdymo seminare Birštone 2008 m. spalio mėn. 22-24 d.

AIRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Airijoje oficialiais duomenimis gyvena apie 40 tūkstančių lietuvių, tačiau realiai šioje šalyje gali būti per 120 tūkstančių, kurių dauguma atvyko tik po 1990 m. (daugiausia telkiasi Dubline ir Korke, Galway, Dundalke bei Monaghane).

• Airijos lietuvių bendruomenė - http://www.alb.ie/
• Monaghano lietuvių bendruomenė - http://www.monaghanlt.com/
• Savaitraštis ,,Saloje” - http://www.saloje.lt/
• Savaitraštis ,,Lietuvis” - http://www.lietuvis.ie/
• Internetinis portalas - http://www.airija.lt/

ARGENTINOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Emigracija į Argentina suintensyvėjo nepriklausomos Lietuvos laikais, ypatingai 1925-1929 metais. Dauguma atvyko į Beriso miestą šalia Buenos Aires. Mieste buvo daug skerdyklų, šalia uostas iš kurio gabendavo produkciją į Europą. Šiose skerdyklose dirbo absoliuti dauguma lietuvių, o pats miestas oficialiai pripažintas imigrantų sostine. Šiuo metu jame yra du lietuvių klubai („Mindaugas” ir „Nemunas”).

• Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga - http://lituania.com.ar/
• Argentinos Lietuvos komercijos, pramonės ir paslaugų rūmai - http://www.calcis.com.ar/
• Argentinos lietuvių centras - http://www.centrolituano.com/

AUSTRALIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Pirmieji lietuviai, pasiekę Australiją, buvo 1831 metų sukilimo dalyviai, pasitraukę į Prūsiją, o iš ten deportuoti į Angliją. Iš čia lietuviai sukilėliai buvo atgabenti į Australiją, New South Wales valstiją. Vis dėlto jų didesnio skaičiaus nebuvo iki pat Antrojo Pasaulinio karo, kai 1947-1952 metais į Australiją atvyko 9906 lietuviai. Dar šiek tiek jų atvyko ir vėliau, tačiau iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais migracijos būdu lietuvių skaičius nedaug kito. Australijos Užsienio ir prekybos ministerijos duomenimis, 1998 metais čia gyveno apie 17 tūkstančių lietuvių kilmės asmenų, jau priskaičiuojant ir atvykusius iš Lietuvos paskutiniais metais, nors jų Australijoje nėra tiek daug, kiek kitose Vakarų šalyse.

• Australijos lietuvių bendruomenė - http://www.austlb.org/
• Australijos lietuvių jaunimo sąjunga - http://www.aljs.org/
• Melburno lietuvių klubas - http://www.lithuanianclub.com/
• Sydnėjaus lietuvių klubas - http://www.lithuanianclub.org.au/
• Sydnėjaus lietuvių informacijos centras - http://www.slic.org.au/

AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Oficialiai isiregistravo 1996 m. kovo mėnesį. 1997 m. Lietuvių bendruomenė Austrijoje buvo perregistruota į Austrų - lietuvių draugiją ir tapo Austrijos užsienio draugijų sąjungos nare. Draugijos tikslai buvo stiprinti Austrijos ir Lietuvos kultūros, sporto ir turizmo ryšius. 2000-2004 m. draugijos valdybos veikla buvo kiek prigesus, nes buvę valdybos nariai nelietuviai išsiskirstė kas kur. Tačiau lietuviai, draugijos nariai, noriai lankydavosi susitikimuose su atvykstančiais iš Lietuvos veikėjais, menininkais, rašytojais.

• Austrijos lietuvių bendruomenė - http://www.lietuviai.at/

BALTARUSIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Buvo įkurta 1994 metais. Svarbiausi jos uždaviniai, išlikę aktualūs iki šiol - Baltarusijos lietuvių subūrimas, kalbos bei senųjų lietuviškų papročių, dainų išsaugojimas, jų perteikimas jaunajai kartai, švietimas.

• Baltarusijos lietuvių bendruomenė – http://www.rblb.na.by

BELGIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Sunku tiksliai pasakyti, kada pirmieji lietuviai atvyko į Belgiją, tačiau tai buvo pavieniai atvejai ir jokia lietuviška organizacija nesusikūrė. Tik po Antrojo pasaulinio karo jų skaičius gana ženkliai padidėjo. Gyvenantiems perkeltųjų asmenų stovyklose bet koks stabilesnio gyvenimo pasiūlymas atrodė patraukliu ir nemažai lietuvių susiviliojo pasiūlymu vykti dirbti į Belgijos anglių kasyklas bei sunkiąją pramonę. Žinant pasitraukusiųjų iš Lietuvos socialinę padėtį, regis, tokie pasiūlymai neturėjo atrodyti viliojantys, tačiau tai buvo 1946-1947 metais, kai daugiau jokių patrauklesnių alternatyvų dar nebuvo.

• Belgijos lietuviu bendruomenė - http://www.belglietuviai.eu/

BRAZILIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Pirmieji lietuviai Braziliją pasiekė XIX a. Antroje pusėje. Dar daugiau tautiečių čia apsigyveno nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. „Pasaulio lietuvių žinyno” duomenimis, į Braziliją 1920-1934 m. atvyko daugiau kaip 24 tūkstančių lietuvių. Brazilija tapo užuovėja tautiečiams, kurie ieškojo geresnio uždarbio, norėjo palengvinti sunkią gyvenimo naštą. Pamažu čia susidarė didžiausia lietuvių kolonija Pietų Amerikoje. Brazilijos lietuvių bendruomenės vadovybės skaičiavimu, dabar šalyje būtų apie 150 tūkstančių lietuvių ar turinčių lietuviškas šaknis žmonių, tačiau lietuviai stipriai asimiliavosi.

ČEKIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS

Pirmasis ČEKIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS suvažiavimas įvyko 1989 m. spalio 7 d. Prahoje. 1990-1991 metais Čekijos lietuviai aktyviai dalyvavo renginiuose skirtuose nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje palaikymui. Jau 1990 metų kovo mėnesį buvo renkami parašai, remiantys Lietuvos siekius, organizuojami piketai Prahos centre 1996 m. sausio 26 d. lietuvių bendrija oficialiai įregistruota Čekijos vidaus reikalų ministerijoje. Bendrijos pirmininkas Sigitas Adomavičius. Lietuvių organizacija jungia apie 120 narių. Lietuvių bendrijos Čekijoje prioritetiniai tikslai: palaikyti tamprius ryšius su Tėvyne, gerinti tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, įvairiau ir plačiau supažindinti Čekijos gyventojus su Lietuva, jos istorija ir kultūra.

• Čekijos lietuvių bendruomenė - http://www.lietuviai.cz/

Danijos LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

Iki Pirmojo Pasaulinio karo Danijoje gyveno tik apie 20 lietuvių ir tai buvo daugiausia studentai ir lietuvės, ištekėjusios už danų. Baigiantis Antrajam Pasauliniam karui kartu su vokiečių pabėgėliais atvyko apie 2200 lietuvių, kurie karui pasibaigus, apgyvendinti vienoje stovykloje Nymindegabe stovykloje (nuo 1946 metų - Dragsbaeko stovykloje).

• Danijos lietuvių bendruomenė - http://www.lietuva.dk/

Estijos lietuvių bendruomenė

Pirmieji lietuviai Estijoje atsirado XIX amžiaus pradžioje. Po 1831 metų sukilimo ne vienas lietuvis buvo ištremtas į šiaurines Rusijos gubernijas sunkiesiems darbams. Vėliau kai kurie lietuviai patys atvyko ieškoti darbo ar prieglobsčio, čia pasiliko, sukūrė mišrias šeimas. XIX amžiuje bei XX amžiaus pirmoje pusėje daugiausia lietuvių apsigyveno kultūriniame Estijos centre - Tartu mieste. Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais, Tartu universitetas tapo vienu artimiausių veikiančių universitetų ir čia studijavo kai kurie lietuviai, 1906-1918 metais veikė Tartu (Dorpato) lietuvių studentų draugija. Statistikos duomenimis 1922 metais Estijoje gyveno 436 lietuviai.

• Estijos lietuvių bendruomenė - http://www.hot.ee/elu

GRAIKIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

GRAIKIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ - viena iš jauniausių, kilusių iš naujausios emigracijos bangos. Ji susikūrė 2002 metų birželio 19 dieną. Oficialių duomenų apie lietuvių skaičių Graikijoje nėra, tačiau spėjama, jog čia gyvena 100-150 lietuvių. Daugiausia jų įsikūrę Atėnuose. Graikijos lietuvių bendruomenė suvienijo apie 40 asmenų.

GRUZIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

GRUZIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ įsikūrė 1996 m. lapkričio 28 d.

ISPANIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

2001-ųjų rudenį įvyko pirmasis lietuvių, gyvenančių Ispanijoje, susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta pradėti įkūrimo veiklą. Buvo išrinkta laikinoji valdyba ir numatyta siekti Ispanijos lietuvių bendruomenės, kaip nevyriausybinės ne pelno siekiančios organizacijos, įregistravimo. Centrine būstine buvo paskelbtas Madridas.

• Ispanijos lietuvių bendruomenė - http://www.lituanos.net/
• Katalonų-lietuvių asociacija - http://www.ct-lt.org/
• Valencijos ir Kasteljono lietuvių bendruomenė - http://www.lituanosenvalencia.com/

ITALIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

ITALIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ įkurta 1952 m. gruodžio 7 d. (kaip tęsinys 1926-1946 Italijoje veikusios draugijos „Lituania”). Tradiciškai Italijos lietuviai buvo negausūs, bet veiklūs Romos kolonijos lietuviai, t.y. maždaug 20-30 žmonių branduolys, daugiausia kunigai, kurie išlaikė Lietuvai labai svarbias institucijas: diplomatinę pasiuntinybę Vatikane, Lietuvių Šv.Kazimiero kolegiją, lietuvių katalikų mokslo akademiją, Vatikano radijo ir Romos radijo lietuvių redakcijas, informacijų biuletenį Elta Press italų kalba ir kt.

• Italijos lietuvių bendruomenė - http://www.lituani.net/

JAPONIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

• Japonijos lietuvių bendruomenė - http://www.japonija.org/

  JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Jungtinė Karalystė užima pirmą vietą pagal naujosios emigracijos bangos mastus - čia gyvena 100-150 tūkst. (kai kuriais vertinimais - iki 200 tūkst.) lietuvių, tačiau tikslių duomenų nėra. Lietuvių telkimosi ir bendros veiklos centras Jungtinėje Karalystėje yra Londonas, taip pat didelės lietuvių bendrijos veikia Nottinghame, Birminghame, Manchesteryje. Manoma, kad Londone ir jo apylinkėse gyvena apie 100 tūkstančių lietuvių, todėl aktyviausia lietuviška veikla čia ir vyksta. Jungtinėje Karalystėje veikia Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga, Jaunimo sąjunga, kitos kultūrinės ir švietimo organizacijos.

  • Jungtinė Karalystė - http://www.britanijoslietuviai.co.uk/
  • Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga - http://www.jkljs.ahost.lt/
  • Škotijos lietuvių bendruomenė - http://www.skotija.co.uk/
  • Savaitraštis ,,Londono žinios” - http://www.londonozinios.com/
  • Savaitraštis ,,Infozona” - http://www.infozona.co.uk/
  • Birmingemo lietuviai - http://www.bhamlietuviai.org/
  • Mančesterio lietuvių bendruomenė - http://www.manchesteris.org/
  • Internetinis portalas ,,Anglija” - http://www.anglija.lt/

  JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ laikoma, kad pirmasis lietuvis Amerikoje buvo Aleksandras Kuršius (Cursius), čia atvykęs XVII amžiuje, negausūs būreliai atvykdavo ir vėliau, tačiau masinė emigracija į JAV prasidėjo 1868 metais. Daugiausia dėl ekonominių priežasčių, ieškodami JAV geresnio gyvenimo, taip pat bėgdami nuo carinės valdžios represijų, 1868-1914 metais Lietuvą paliko apie 307 tūkstančius lietuvių. Viena pirmųjų lietuvių gausiau apgyventų kolonijų buvo Shamokin miestelyje, kur 1871 metais buvo įsteigta bendra lietuvių ir lenkų parapija, kūrėsi bendros draugijos, tačiau atvykus daugiau lietuvių ir, kaip Lietuvoje, stiprėjant lietuvių tautinei savimonei ir atskirumo nuo lenkų jausmui, 1892 metais buvo įsteigta vien lietuviška parapija.

  • JAV lietuvių bendruomenė - http://www.lithuanian-american.org/
  • JAV lietuvių bendruomenės jaunimo sąjunga - http://www.javljs.com/
  • Kolorado apylinkė - http://www.coloradolithuanians.org/
  • Hiustono apylinkė - http://www.houstonlithuanians.org/
  • Kanzaso apylinkė - http://www.kclith.org/
  • Bostono apylinkė - http://boston.lietuviu-bendruomene.org/
  • Floridos apygarda - http://www.angelfire.com/fl2/lithuanians/
  • Atlantos GA apylinkė - http://www.lietuviaiatlantoje.org/
  • Floridos pietvakarių apylinkė - http://www.freewebs.com/zinialapis/
  • Šiaurės Karolinos apylinkė - http://nclietuviai.org/
  • Detroito apylinkė - http://www.divineprovidencechurch.com/
  • Cincinačio apylinkė - http://www.cincilietuviai.com/
  • Baltimorės apylinkė - http://lietuvis.net/
  • Filadelfijos apylinkė - http://www.phillylac.org/
  • Arizonos apylinkė - http://www.lithaz.org/
  • Portlando apylinkė - http://www.portlandlithuanians.com/
  • Vašingtono apylinkė - http://seattle.lietuviu-bendruomene.org/
  • Indianapolio apylinkė - http://www.indylt.org/index.asp
  • Dienraštis ,,Draugas” - http://www.draugas.org/
  • ,,Vakarai” - http://www.vakarai.us/
  • Savaitraštis ,,Amerikos lietuvis” - http://www.alietuvis.us/
  • Savaitraštis „Infotiltas” - http://www.itiltas.com/
  • Žurnalas „Lithuanian Heritage” - http://www.lithuanianheritage.com/
  • Mėnraštis vaikams - http://svietimotaryba.org/eglute/index.html
  • Internetinis portalas - http://www.lietuviai.us/

  KANADOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Pirmieji lietuviai Kanadoje atsirado jau gana seniai. Sunku tiksliai nustatyti pirmųjų lietuvių atvykimo datą, vis dėlto archyvuose yra duomenų, jog jau 1813 metais 150 lietuvių kareivių, tarnavusių Didžiosios Britanijos armijoje, dalyvavo karo veiksmuose Kanadoje ir vėliau dalis liko čia gyventi. Pirmieji tikri duomenys apie lietuvius užfiksuoti XX amžiaus pradžioje, kai iš Škotijos ir Anglijos atvyko keletas lietuvių angliakasių šeimų. Ir susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai nemažai lietuvių, daugiausia dėl ekonominių priežasčių, turėjo palikti savo šalį. Žinoma, kad 1921 metais Kanadoje gyveno beveik 2 000 lietuvių, o iki 1941 metų šis skaičius kelis kartus išaugo, pasiekdamas beveik 8 000.

  • Kanados lietuvių bendruomenė - http://www.klb.org/
  • Kanados lietuvių jaunimo sąjunga - http://www.kljs.org/
  • Vankuverio lietuvių bendruomenė - http://www.lithuaniansofbc.com/
  • Montrealio lietuvių bendruomenė - http://www.montrealiolietuviai.org/

  KAZACHSTANO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Šiuo metu Kazachstane gyvena apie 7000 lietuvių. Dar prieš 10 metų lietuvių šioje šalyje buvo priskaičiuojama iki 11000. Daug jų per šį laikotarpį sugrįžo į Lietuvą. Daugiausia lietuvių Kazachstano stepėse buvo apgyvendinta nuo 1939 m., kada prasidėjo masinės tremties ir represijų laikotarpis. Žmones iš vagonų apgyvendindavo atviroje stepėje, šalia prikaldavo lentelę „Gyvenvietė”. Yra ir tokių, kurie bėgdami nuo stalinizmo represijų atsidūrė Kazachstane, o jų gimimo metrikai Lietuvoje sovietmečiu buvo sunaikinti. Kita banga lietuvių atvyko i Kazachstaną komjaunuoliškų statybų metais, sovietiniais metais daug buvo išsiustų dirbti pagal paskyrimą į gamyklas, atlikti karinę tarnybą. Ten daug lietuvių sukūrė šeimas ir į Lietuvą nebegrįžo.

  KOLUMBIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Pirmasis didesnis lietuvių būrys į Kolumbiją atvyko 1948 metų pavasarį. Paskui buvo kiti, kiek mažesni. Minėtas komitetas ne vienam lietuviui padėjo sutvarkyti dokumentus, rasti darbą bei gyvenamąją vietą. 1947-1952 metais į Kolumbiją atvyko apie 500-1000 lietuvių (Komitetas iš Kolumbijos valdžios buvo gavęs 1800 vizų), kurių dauguma įsikūrė Medeline, Kalyje, Bogotoje, Villavicencio, kiti išsibarstė po visą kraštą.

  LATVIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Sąlyginai galima išskirti keturias pagrindines lietuvių emigracijos bangas į Latviją: pirmoji po nesėkmingų 1831 ir 1863 metų sukilimų; antroji maždaug 1895-1914 metais ir trečioji 1925-1939 metais - ekonominės emigracijos bangos, skatinusios lietuvius ieškotis darbo ir geresnio uždarbio. Ketvirtoji banga, kilusi 1945-1968 metais, buvo susijusi su sovietmečiu egzistavusia specialistų paskyrimų problema, taip pat Latvijoje apsigyveno nemažai iš Sibiro sugrįžusių lietuvių, kuriems nebuvo leidžiama apsigyventi Lietuvoje.

  LENKIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Jau daugelį amžių lietuviai vyko į Lenkiją valstybiniais ar mokslo reikalais, kryžiavosi aukštuomenės vedybiniai reikalai, tačiau tais laikais kalbėti apie pastovias lietuviškas organizacijas Lenkijoje pakankamai sunku.

  • Lenkijos lietuvių bendruomenė - http://www.punskas.pl/
  • Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga - http://www.lljs.pl/
  • Dvisavaitinis žurnalas ,,Aušra” - http://www.ausra.pl/
  • Lenkijos lietuvių Šv. Kazimiero draugija - http://www.punsk.com.pl/
  • Varšuvos lietuvių draugija - http://www.lituanika.tk/

  LIETUVIŲ - ISLANDŲ BENDRUOMENĖ

  Lietuvių - Islandų bendruomenė - http://www.ltis.org/

  LIUKSEMBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Steigiamasis Liuksemburgo lietuvių bendruomenės susirinkimas įvyko 2007 m. lapkričio 26 d. Jame dalyvavo 43 steigėjai. Šiuo metu Liuksemburge gyvena apie 400 lietuvių, kurių dauguma dirba Europos Sąjungos institucijose. Liuksemburge gyvenantys lietuvių vaikai mokosi lietuvių kalbos Europos mokykloje. Liuksemburgo lietuvių bendruomenės internetinė svetainė - http://www.lietuva.lu/.

  MOLDOVOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  1989 metų gyventojų surašymo Moldovos Respublikoje duomenimis, šalyje gyveno per 5,5 mln. gyventojų, iš jų - 947 lietuviai (0,02% visų šalies gyventojų). Didesnė jų dalis gyvena Kišiniove (apie 200), Belcuose, Benderuose, Tiraspolyje, Drokijoje bei kituose miestuose. Daugiausia tai buvusieji politiniai kaliniai ir tremtiniai, kuriems nebuvo leista sugrįžti į Lietuvą. Kitą grupę sudarė lietuviai čia dirbti atvykę dėl vykdomos „kadrų maišymo” politikos, atlikti karinę tarnybą, dalis jų čia sukūrė šeimas ir į Lietuvą negrįžo.

  NAUJOSIOS ZELANDIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Pirmieji lietuviai į Naująją Zelandiją atvyko 1949 m. iš Vokietijos bei Austrijos pabėgelių stovyklų. Tais metais į N. Zelandiją atvyko 420 lietuvių. Atvykusieji pagal sutartį su šalies vyriausybe buvo paskirstyti darbams dvejiems metams po visą šalį. Lietuviai apsigyveno tiek Šiaurinėje, tiek Pietinėje salose. Šiuo metu dauguma lietuvių gyvena Aucklando mieste.

  • Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė - http://lithuanians.org.nz/

  NORVEGIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Nėra tiksliai žinoma, kada Norvegijoje atsirado pirmieji lietuviai, tačiau aišku, jog tai iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos tebuvo pavieniai atvejai. Baigiantis karui, vokiečiai nuvežė į Norvegiją darbams 600 Lietuvos jaunuolių, kur jie statė aerodromus ir geležinkelio objektus. Po Vokietijos kapituliacijos lietuviai susibūrė Svelvike ir Trondheime, kur susikūrė choras, orkestras, buvo leidžiami keli laikraščiai. Neilgai trukus lietuviai buvo išvežti į DP stovyklas Vokietijoje. 1990 metais visoje Norvegijoje gyveno tik apie 20 lietuvių.

  • Norvegijos lietuvių bendruomenė - http://www.nlbendrija.com/
  • Norvegijos lietuvių jaunimo sąjunga - http://www.jaunas.org/
  • Internetinis portalas - http://www.lietuviai.no/

  OLANDIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Sunku ką nors tiksliai pasakyti apie pirmuosius lietuvius Olandijoje, tačiau bendruomenės veikla skaičiuojama nuo 1951 metų, kai čia įsikūrė apie 15 lietuvių, atvykusių iš perkeltųjų asmenų stovyklų. Bendruomenės iniciatorėmis buvo moterys, besirinkdavusios maloniam laiko praleidimui pas kurią nors iš jų. Pagrindiniai šių susirinkimų tikslai buvo lietuvių kalbos ir kultūros palaikymas ir plėtojimas, pasidalijimas gauta informacija iš Lietuvos ir jos skleidimas svetimtaučių tarpe. Nuo 1990 metų lietuvių skaičius Olandijoje gerokai išaugo ir dabar viršija 2000.

  • Olandijos lietuvių bendruomenė - http://www.olbinfo.nl/

  PRANCŪZIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Prancūzija lietuviams buvo nuo seno gerai žinoma, bet apsigyventi ilgesniam laikui ir gausiau kurtis pradėjo po 1861 m. sukilimo. Po 1863 m. sukilimo dar pagausėjo lietuvių pabėgėlių ir jie įkūrė lietuvių draugiją „Želmuo” (1886-1915), kuri nuo 1896 m. veikė savarankiškai. Šios draugijos veikla nutrūko dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Nepriklausomybės metais Prancūzijoje mokėsi nemažai lietuvių studentų, 1926 m. Paryžiuje buvo įsteigta lietuvių studentų draugija.

  • Prancūzijos lietuvių bendruomenė - http://www.prlb.org/

  RUSIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  RUSIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ formavosi per ilgą, labai sudėtingą istorinį laikotarpį (pradedant nuo carinių, baigiant Lietuvos gyventojų trėmimais ir kalinimais). Dauguma Sibiro lietuvių bendruomenių susiformavo vykdant prievartą ir jėgą. Minėtos lietuvių bendruomenės turi skirtingą socialinę aplinką, veiklos sąlygas, istorinę praeitį. Rusijos Federacijos sostinė Maskva ar Sankt Peterburgas - žymūs politikos, kultūros, mokslo centrai. Šių miestų lietuvių bendruomenės yra stipresnės organizacine prasme lyginant su Sibire veikiančiomis organizacijomis. Rusijoje lietuviai buriasi teritoriniu principu, o jų veiklą nuo 1999 m. koordinuoja Rusijos lietuvių bendrijų sąjunga.

  • Rusijos lietuvių jaunimo sąjunga - http://www.lietuviai.fromru.com/
  • Lietuviški sąsiuviniai „Moscovia” - http://moscovia1.narod.ru/
  • Sankt Peterburgo regioninė lietuvių tautinė kultūrinė autonomija - www.labas.ru

  SLOVĖNIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  SLOVĖNIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ - viena iš jauniausių ir mažiausių užsienio lietuvių bendruomenių. Slovėnijos lietuvių organizacija pavadinimu Lietuvių-slovėnų draugija Baltica oficialiai įregistruota 2007 m. kovo 28 d. Ši lietuvių organizacija priskaičiuoja apie 20 narių. Tai daugiausia atvykę studijuoti, stažuotis, ten įsitvirtinę ir pasilikę toliau dirbti lietuviai. Nors ir turinti mažą narių skaičių, nuo pat įkūrimo draugija labai aktyvi, iniciatyvi, ieškanti naujų kelių ir būdų populiarinti lietuvių kultūrą Slovėnijoje.

  SUOMIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Lietuvių Suomijoje prieš I Pasaulinį karą tebuvo atsitiktinai patekusių apie 20 žmonių. Daugiau lietuvių šalyje susitelkė I Pasaulinio karo metu. Helsinkyje buvo įkurta Suomijoje gyvenusių lietuvių draugija.

  • Suomijos lietuvių bendruomenė - http://www.donelaitis.fi/

  ŠVEDIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Tik 1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, pavieniai žmonės pasiekė Švediją, masinis srautas prasidėjo 1944 metų rudenį ir truko iki karo pabaigos. 1944-ųjų rugsėjo - spalio mėnesiais Palangos žvejų kateriais Švediją pasiekė apie du šimtus lietuvių. Kiek vėliau Švediją pasiekė vokiečių darbams į Suomiją bei Norvegiją išvežti jaunuoliai; 1945 metų rugpjūčio pabaigoje Švedijos lietuvių gretas papildė iš Štuthofo koncentracijos stovyklos paleisti kaliniai. Po to tik pavieniai lietuviai beatvykdavo į Švediją. Tokiu būdu 1947 metų pabaigoje lietuvių skaičius pasiekė beveik 500, tačiau netrukus didelė dalis emigravo į JAV, Kanadą ir nenuostabu, jog 1955 metais liko tik apie 150. Pastaruoju metu čia pastoviai gyvena apie 250 lietuvių, nors dar ne vienas šimtas Švedijoje bando legaliai ar nelegaliai užsidirbti, studijuoja jos universitetuose.

  • Švedijos lietuvių bendruomenė - http://www.lietuviai.se/
  • Internetinis portalas - http://www.qedata.se/

  ŠVEICARIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  ŠVEICARIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ užuomazgos atsirado II pasaulinio karo pabaigoje, kai Šveicarijoje prieglobsčio ieškojo karo pabėgėliai. Tada lietuvių čia buvo apie 200. Šveicarijos valdžia nenorėjo priglausti karo pabėgėlių ir visomis priemonėmis skatino juos emigruoti į kitas šalis. Po dešimties metų, Šveicarijoje sugebėjo pasilikti tik apie penkias dešimtis lietuvių. Ir tie buvo arba studijuojantys, arba sunkiai sergantys. Bet jų veikla buvo pakankamai aktyvi ir matoma ne tik bendruomenės ribose. 1945-1946 m. lietuviai įkūrė Lietuvių sąjungą.

  • Šveicarijos lietuvių bendruomenė - http://lietuviai.ch/

  UKRAINOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Lietuvos ir Ukrainos santykius galima apibūdinti kaip ilgalaikius tos pačios valstybės - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - sudėtyje. Lietuva Ukrainos istorijoje kelis šimtmečius - nuo XIV amžiaus pradžios iki XVI amžiaus pabaigos vaidino itin reikšmingą vaidmenį. Ne vieną lietuvį į Ukrainą vesdavo troškimas mokytis. 1897 metų Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Ukrainoje gyveno 1684 lietuviai. Šio skaičiaus nereikėtų tapatinti su etnine lietuvių tauta, lietuviu galėjo užsirašyti ne vienas senosios aristokratijos atstovas, tapatinęs save su valstybine lietuvių tauta.

  URUGVAJAUS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Nėra tiksliai žinoma, kada pirmieji lietuviai atvyko į Urugvajų, tačiau pagrindinė emigracija prasidėjo 1928 m. Vien iki 1935 m. atvyko apie 10 tūkstančių emigrantų, turinčių lietuviškus pasus. Daugelis atvykusiųjų į Urugvajų buvo jauni, todėl reikėjo rūpintis savo vaikų švietimu, susitikti ir bendrauti su tautiečiais, nes prastas ispanų kalbos mokėjimas stabdė lietuvių integraciją į vietinę visuomenę. Dauguma lietuvių apsigyveno Montevideo, Cerro darbininkų rajone, ant kalvos, kur buvo įsikūrusios skerdyklos. Dar ir dabar čia įsikūręs lietuvių klubas bei gyvena dauguma bendruomenės narių, tačiau pats rajonas ir jo reputacija pablogėjo.

  UZBEKISTANO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Uzbekistane gyvena per 1600 lietuvių, iš jų apie 500 sostinėje Taškente. 1992 metais įregistruotoje Uzbekistano Taškento lietuvių kultūros bendruomenėje buvo daugiau nei 60 narių. Nuo 1993 metų veikiančioje lituanistinėje mokykloje, lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, etnokultūros mokėsi apie 20 įvairaus amžiaus moksleivių. Taškento lietuviai tradiciškai šventė Lietuvos valstybines ir religines šventes, organizavo vakarus, skirtus įžymių Lietuvos kultūros veikėjų kūrybai.

  VENESUELOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Skirtingai nuo daugelio kitų Pietų Amerikos kraštų, į Venesuelą pirmieji lietuviai atvyko tik 1947 metais iš perkeltųjų asmenų stovyklų. Daugiausia atvyko 1948 - 1949 metais ir tuo metu Venesueloje gyveno apie 2000 lietuvių, dauguma jų apsistojo penkiuose miestuose. 1950 metais susikūrė Venesuelos lietuvių bendruomenė. XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje šalis išgyveno ekonominį pakilimą, tad stabiliai laikėsi ir lietuvių bendruomenė. Vėliau, prasidėjus ekonominei krizei, stipriai nuvertėjus vietinei valiutai, didelė dalis lietuvių išvyko į Šiaurės Amerikos šalis ir pastaruoju metu Venesueloje gyvena mažiau nei 500 lietuvių, tačiau formaliai bendruomenei priklauso tik apie 100. 1972 metais įsikūrė Venesuelos lietuvių jaunimo sąjunga, kurios atstovai Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongresuose dalyvaudavo iki 1990 metų.

  VENGRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Vengrijoje gyvena apie 40 lietuvių šeimų, todėl Vengrijos lietuvių bendruomenę galima priskirti prie mažųjų lietuviškų bendruomenių. Tenka pastebėti, kad nemažai lietuvių šioje šalyje įsikūrė kaip „meilės tremtiniai”, po vedybų su vengru ar vengre. Į jų būrį ilgesniam ar trumpesniam laikui įsilieja ir Lietuvos jaunimas, studijuojantis Budapešto aukštosiose mokyklose.

  VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

  Ilgus amžius Lietuvos santykius su Vokietija galima buvo laikyti labiausiai komplikuotais iš visų Lietuvos kaimyninių valstybių. Nepaisant to, vystėsi įvairiapusiai ryšiai ir ne vienas lietuvis apsigyveno Vokietijoje, o vokietis - Lietuvoje. Naujaisiais laikais, susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, Vokietija tapo dar labiau artima daugeliui Lietuvos žmonių, čia daug kas studijavo, tapo populiarios pažintinės ekskursijos į Vokietiją. Ne vienas įvairiais būdais čia pasilikdavo ir gyventi, nors, kalbant apie lietuvius Vokietijoje, negalima pamiršti nemažo skaičiaus lietuvių, nuo seno gyvenusių tuomet Vokietijai priklausiusiuose Rytprūsiuose.

  • Vokietijos lietuvių bendruomenė - http://www.voklb.de/
  • Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga - http://www.vljs.de/
  • Frankfurto lietuviai - http://www.lietuviai.de/
  • Hamburgo lietuviai - http://www.hamburgas.de/
  • Berlyno lietuviai - http://www.berlynas.de/
  • Esseno - Miulheimo apylinkės lietuviai - http://www.lietuviai-muelheim.de/
  • Hanoverio lietuviai - http://hannoveris.vokietija.de/
  • Kelno - Bonos lietuviai - http://www.kelno-bonos-lb.de/
  • Liubeko lietuviai - http://www.liubekas.de/
  • Miuncheno lietuviai - http://www.miunchenas.de/
  • Niurnbergo lietuviai - http://www.niurnbergo-lietuviai.de/
  • Saarlando lietuviai - http://saarlandas.de.tl/