Lietuvos vardo 1000-metis
Rengiantis 2009 metais minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį, Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. gegužės 8 d. dekretu buvo sudaryta Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisija, o jos veiklai suaktyvinti ir koordinuoti įkurta Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija.
1999 m. gruodžio 2 d. posėdyje Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisija pritarė atsižvelgiant į visuomenės siūlymus parengtai Lietuvos tūkstantmečio programai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 971 Lietuvos tūkstantmečio programą patvirtino.
2009 metais sukaks tūkstantis metų, kai pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.
Žmonijos praeitis skirstoma į priešistorinius ir istorinius laikus. Priešistoriniai laikai - tai ilgas raidos laikotarpis, apie kurį nėra jokių rašytinių žinių. Apie priešistorę sužinoma tik archeologinių tyrinėjimų, antropologijos, etnografijos bei kitų mokslų pagalba.
Žinios apie istorinius laikus jau remiasi rašytiniais šaltiniais, kurių svarbiausi - metraščiai, analai, kronikos. Miestų ir kunigaikštysčių metraščiuose pasakojant apie vietinius įvykius dažnai buvo paminimi ir kaimynai.
Tokiu būdu, Kvedlinburgo (Quedlinburg) - Harco kalnų papėdėje esančio Vokietijos miesto metraščiuose (Annales Quedlinburgenses) pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.
Kiekvienos tautos istorija yra jos gyvavimo ir kūrybos, jos įsitvirtinimo, savęs supratimo ir realizavimo pasaulio raidoje istorija. Čia tauta reiškiasi kaip civilizacijos subjektas, o valstybingumas yra viena šios raiškos sąlygų. Pasaulio istorijos procesas Lietuvai nebuvo palankus. Atitolusi nuo Europos civilizacijos centrų, ji vėliau už savo kaimynus pasireiškė ryškėjančiame geopolitiniame Vidurio Europos regione.
Tačiau 1009 metais šventojo Brunono krikšto misija pasiekė Lietuvą. Šio fakto paminėjimas Kvedlinburgo analuose yra pirmasis liudijimas, kad Lietuva buvo susidomėta žymiai anksčiau, nei karalius Mindaugas pradėjo savo valstybinę veiklą.
1009 metų krikšto aktas Lietuvos teritorijoje yra vienas svarbiausių ankstyvųjų viduramžių dokumentų, patvirtinantis apie besimezgančius Lietuvos kontaktus su Europos civilizacija.
2009-aisiais metais Lietuva sutiks savo tūkstantmetį. Plačiau neargumentuojant, šios datos reikšmingumą galima būtų apibrėžti keliomis sąvokomis - tai proistorės ir istorijos, tai civilizacijos riba. Taigi šiai jubiliejinei datai negalėtų prilygti nė viena XX-ojo amžiaus pabaigos XXI-ojo amžiaus pradžios įžymi data.
Lietuvos tūkstantmečio vardo 2009 metais paminėjimo svarbiausių renginiu sąrašas
2009 m. birželio 25 – 28 d.
VIII-osios pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skiriamos Lietuvos vardo paminėjimo 1000-čiui list.
2009 m. liepos 1 - 6 d.
Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė".
2009 m. liepos 4 - 5 d.
V. Klovos opera „Pilėnai" Trakų pilyje.
2009 m. liepos 6 d.
Valdovų rūmų atidarymas. 2009 m. liepos 4 – 6 d. 11-tasis tarptautinis festivalis „Gyvosios archeologijos dienos“ Kernavėje.
2009 m. liepos 22 - 26 d.
Europos šalių tautinės kultūros festivalis „Europeade” - organizuojamas nuo 1964 metu vis kitame mieste. Jame savo nacionalines kultūros vertybes pristato daugiau nei 20 valstybių. Festivalio moto – laisva ir taiki Europa, kurioje sugyvena skirtingų tautų kultūros. Tai lemia ir pagrindinį festivalio tikslą – puoselėti margaspalvę Europos tautų kultūrą, Senojo žemyno gyventojams sudarant galimybę pažinti kultūrinį palikimą ir tradicijas. 2009 m. festivalis akcentuos gyvuosius amatus.
2009 m. liepos 31 d. - rugpjūčio 3 d.
Pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships Races Baltic 2009“ – pasaulinio lygio regatos, vykstančios tarp keturių uostų, finišuos Klaipėdoje – planuojama, jog čia atvyks 90 – 100 laivų. Svarbiausi regatos renginiai Klaipėdoje: bus šventės atidarymas, laivų lankymas, įgulų paradas, kapitonų puota, įgulų vakaras, įgulų koncertai, sportinės varžybos, ekskursijos, priėmimai laivuose ir pagrindinis akcentas – burių paradas, kurį tūkstančiai žmonių galės stebėti įgarsintose uosto krantinėse, miesto paplūdimiuose Melnragėje ir Smiltynėje.
2009 m.
LR Prezidentūroje Kaune Paroda „Vytis: istorija ir dailė".